Paciento žmona

Ačiū, kad taip mumis rūpinatės. Kai nutiko nelaimė ir pirmą kartą pamačiau Jus ligoninėje vyro palatoje, pagalvojau, nieko gero čia nebus. Pernelyg maloniai ir gražiai kalba, tai negali būti tiesa. Vėliau su kiekvienu skambučiu ir atvykimu, pagaminus protezą, vykstant į reabilitaciją ir iš jos, pamatėme, kad viskas, ką kalbėjote, yra tiesa, viskas pildosi. Kiek Jūs mums padėjote, mano vyras atsigavo, jis Jus vadina dukrele. Dabar, gavęs protezą, jis vaikšto, vairuoja automobilį, jis šypsosi. Mūsų pažįstamų rate yra žmogus, netekęs kojos. Kiek jie vargo, kad gauti protezą, samdėsi žmones, kad nuvežtų į reabilitaciją, o aš visada pasakoju, kaip mumis rūpinatės. Ačiū, kad esate su mumis.